Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vykdomi ir vykdyti projektai
Turizmo sektoriaus pokyčiai ir perspektyvos po COVID-19 pandemijos
Projekto vadovas: dr. Darius Liutikas
Laikotarpis: 2021 11 03 – 2023 09 01
Nr. 01.2.2-LMT-K-718-05-0057, LMT aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai
Vykdytojai: dr. D. Liutikas, dr. D. Burneika, dr. E. Kriaučiūnas, dr. G. Pociūtė – Sereikienė, dr. V. Baranauskienė
Pavadinimas anglų kalba: Changes and Prospects in the Tourism Sector Following the COVID 19 Pandemic
Santrauka:
Projekto tikslas yra išanalizuoti vietinio ir atvykstamojo turizmo sektoriaus vystymosi galimybes po COVID-19 pandemijos ir pasiūlyti inovatyvias turizmo sektoriaus veiklos formas, susijusias su naujomis technologijomis, paslaugomis ir produktais. Turizmo sektorius yra vienas iš labiausiai nukentėjusiųjų sektorių dėl COVID-19 pasaulinės pandemijos. Kadangi turizmo sektoriaus perspektyvos labai priklauso nuo jo atsinaujinimo ir inovacijų diegimo, projekto dalyviai daugiausia dėmėsio ir skiria šiems sektoriaus aspektams. Analizuojant sektoriaus ateities galimybes, reikalinga atsižvelgti ne tik į pasikeitusią socialinę ir sveikatos aplinką, bet ir įvertinti aplinkosaugos, prisitaikymo prie klimato kaitos, skaitmeninimo iššūkius. Turizmo inovacijų kūrimas ir diegimas yra neįmanomas be inovatyvios ir kūrybingos visuomenės, tad projektu siekiama įvertinti ne tik teigiamą inovacijų naudą, bet ir socialines grėsmes ir rizikas, bei pasiūlyti jų suvaldymo priemones.
Tyrimo metu buvo tiriama Lietuvos atvykstamojo ir vietinio turizmo raida pandeminiu ir po pandeminiu laikotarpiu. Nustatyta, kad poveikis turizmo sektoriui buvo nevienareikšmis ir ne būtinai neigiamas. Be to kad pandemija suteikė progą kai kurios vietos turizmo veiklos, ji taip pat buvo tam tikras stimulas inovacijoms ir pokyčiams. Analizuot valstybės parama ir jos nauda, kuri, nors buvo labai svarbi, kaip rodo preliminarūs rezultatai, nebuvo adekvačiai paskirstyta visiems turizmo sektoriaus veikėjams
Lietuvos periferiniai regionai: migracija ir vietos bendruomenės
Projekto vadovas: dr. Edis Kriaučiūnas
Laikotarpis: 2021 09 01 – 2024 03 31
Nr. S-MIP-21-57, LMT mokslininkų grupių tyrimai
Vykdytojai: dr. E. Kriaučiūnas, dr. D. Burneika, dr. R. Ubarevičienė, dr. V. Baranauskienė
Pavadinimas anglų kalba: Peripheral Regions in Lithuania: Migration and Local Communities
Santrauka:
Pagrindinis tyrimo tikslas yra migracijos procesų kontekste ištirti bei atskleisti bendruomenių ir jų lyderių reikšmę ir poveikį mažų periferinių regionų socioekonominei raidai Lietuvoje. Projektą įgyvendina LSMC SI Regionų ir miestų tyrimo skyriaus mokslininkai be išorinių partnerių. Tai interdiciplininis tyrimas analizuojantis geografinius, socialinius, demografinius Lietuvos kaimo raidos ypatumus. Vykdomame projekte pirmajame etape nustatytas periferinių kaimiškų regionų paplitimas, socialinių, demografinių ir ekonominių transformacijų ypatumai juose, migracijos tendencijos. Šis tyrimo etapas rėmėsi statistinių duomenų analize. Projekto metu taip pat vykdomas vietos lyderių (seniūnų, bendruomenių pirmininkų) bei naujakurių kokybinis tyrimas, kurio metu bus nustatyta vietos veikėjų požiūriais ir galima įtaka šių teritorijų raidai.
Gimdymo paauglystėje regioninė diferenciacija Lietuvoje: socioekonominė aplinka, lytinio švietimo vaidmuo ir individualios patirtys
Projekto vadovas: dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė
Laikotarpis: 2017 09 01 – 2019 10 31
Nr. S-MIP-17-115, LMT (jaunųjų) mokslininkų grupių projektas
Vykdytojai: dr. G. Pociūtė – Sereikienė, V. Tretjakova, dr. Rūta Ubarevičienė, dr. L. Šumskaitė
Pavadinimas anglų kalba: Spatial Differentiation of Adolescent Fertility in Lithuania: Socioeconomic Environment, the Role of Sexual Education and Individual Experiences
Santrauka:
Projekte nagrinėjamas socialinis reiškinys – gimdymas jaunesniame nei 20 metų amžiuje. Šis reiškinys siejamas su daugeliu neigiamų pasekmių tiek gimdyvei, tiek kūdikiui. Merginos, kurios pirmo vaiko susilaukia būdamos jaunesnės nei 20 metų neretai iškrenta iš ugdymo sistemos, rečiau įgyja vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą, todėl dažniau susiduria su prasta ekonomine situacija. Neretai jauname amžiuje gimdžiusios merginos vėliau patenka į socialinės rizikos šeimų grupę. Paauglių motinų kūdikiai pasižymi mažesniu svoriu ir didesniu sergamumu, dažniau gimsta negyvi nei vyresnių motinų kūdikiai, todėl gimdymų ankstyvame amžiuje situacijos analizė yra svarbi tiek demografiniu, tiek socialiniu, visuomenės sveikatos ir gerovės požiūriu. Projekto tikslas – ištirti gimdymo paauglystėje regioninę diferenciaciją, nustatyti ją lemiančius individualius, šeiminius, bendruomeninius ir regionų socioekonominius veiksnius bei atskleisti lytinio švietimo vaidmenį. Projekto metu tirti regionai, pasižymintys aukštu paauglių gimdymo rodikliu.
Regioniniai gerovės skirtumai Lietuvoje
Projekto vadovas: dr. Vidmantas Daugirdas, dr. D. Burneika
Laikotarpis: 2017 – 2018
Nr. GER-005/2017, LMT nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė”
Vykdytojai: dr. V. Daugirdas, dr. D. Burneika, dr. E. Kriaučiūnas, prof. J. Mačiulytė, dr. A. Pocius, dr. G. Pociūtė-Sereikienė, dr. G. Ribokas, V. Tretjakova
Pavadinimas anglų kalba: Regional Disparities of Welfare in Lithuania
Santrauka:
Lietuvoje didėja teritorinė atskirtis, formuojasi ilgalaikiai probleminiai regionai, ryškėja gyventojų gerovės regioniniai skirtumai. Šių teritorijų paplitimą, jų gyventojų gerovės ypatybes būtina pažinti, siekiant užbėgti už akių šalies teritorinės plėtros netolygumo didėjimui. Projekto tikslas – atskleisti gerovės regioninius skirtumus ir jų priežastis Lietuvoje bei pagrįsti priemones šiems skirtumams mažinti. Vykdant šį tyrimą bus nustatyti Lietuvos ilgalaikiai probleminiai regionai, jų paplitimo mastai ir vyraujančių problemų pobūdis, sudarytas ir apskaičiuotas probleminių regionų teritorinės atskirties indeksas, įvertinta kintanti miesto ir kaimo gyvenviečių reikšmė gyvenviečių sistemoje, išanalizuota gyventojų demografinė, socialinė, socioekonominė struktūra bei raidos tendencijos, įvertinti darbo rinkos ir darbo išteklių (darbingų žmonių) pasiskirstymo ypatumai, šalies nedarbo, užimtumo bei aktyvumo teritorinė diferenciacija, jos dinamika, įvertinta jauno amžiaus (15‐29 metų) žmonių gerovė, išanalizuotos naujausios kaimo teritorijų raidos tendencijos, įvertinant ES paramą Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo bendruomenėms, žemėnaudos ir žemėvaldos kaitos tendencijos, jų įtaka gyventojų gerovei, išskirtos galimos grėsmės šalies probleminių regionų raidai. Svarbus projekto rezultatas – buvo parengtos rekomendacijos ir pasiūlymai valstybės valdymo institucijoms gyventojų gerovės, o kartu ir socialiniams, demografiniams bei ekonominiams skirtumams mažinti.
Augantys Lietuvos miestų regionai ir jų gyventojų erdvinė segregacija.
Projekto vadovas: dr. Donatas Burneika
Laikotarpis: 2014 – 2016
Nr. MIP-086/2014, LMT mokslininkų grupių projektas
Vykdytojai: dr. D. Burneika, R. Ubarevičienė, dr. V. Valatka, dr. G. Pociūtė-Sereikienė, dr. V. Daugirdas, prof. D. Krupickaitė
Pavadinimas anglų kalba: Growing Urban Regions and Spatial Segregation of Their Residents in Lithuania
Santrauka:
Šio tyrimo objektas – augantys Lietuvos miestų regionai ir jų gyventojų socio-erdvinės transformacijos. Projektu buvo siekiama atsakyti į klausimą kas (socialiniu, ekonominiu, kultūriniu aspektais) ir kur gyvena trijuose didžiausiuose Lietuvos miestų regionuose. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų regionai užima žymiai didesnes teritorijas nei jų miestų savivaldybės, o faktinės jų ribos ir gyventojų struktūra smarkiai keitėsi. Šie regionai yra vienos „karščiausių“ erdvinių transformacijų zonų Lietuvoje. Buvęs gana vientisas ir tolygus „socialistinis” miestas, kuriame erdvinė gyventojų segregacija egzistavo minimaliai, neo-liberalios ekonominės politikos sąlygomis besivystančios visuomenės yra performuojamas iš esmės. Visuomenės socialinė stratifikacija neišvengiamai vedą į jos erdvinę segregaciją. Gyvenimo sąlygos miesto erdvėje diferencijuojasi vis labiau. Ši postsovietinė didmiesčių visuomenės teritorinė transformacija ir buvo pagrindinė tyrimo kurio svarbiausi rezultatai rezultatai pristatyti parengtoje monografijoje “Lietuvos metropoliniai regionai: gyventojų erdvinė diferenciacija 21 a pradžioje”, 2017) kryptis.